koštuvės

koštùvės sf. pl. (2) DŽ, Kv, kóštuvės (1) J 1. CI351, R, MŽ98, K alaus ar medaus košimas, košimo laikas; ta proga rengiamos vaišės: Rytoj pas mus bus medaus koštùvės Šk. Koštùvės esti po bičkuopiui Vl. Šiandie pas mus bitis kopinėjo – koštùvės Nm. Šiandien kóštuvės – medaus prisivalgėm Skdv. | Ateik į koštuves, alus po viena puta, bekošdamas atsigersi bent Srv. Pataikė ant koštùvių, tai ir parėjo girtas Sml. Buvau nuėjęs pas kaimyną ant koštuvių – turi labai gero alaus pasidaręs Lnkv. Rudenį bitis pašluosčius, midų ar alų padarius, ragino ir vaišino gaspadorius savo šeimyną, kuri vaišė vadinos koštuvėmis S.Dauk. | prk.: Tai jiems dabar koštùvės, kai pinigų gavo Skr. 2. tik sukoštas alus, nešamas paragauti kaimynams; medus, kuriuo vaišinama per bitkopį; apskritai šviežiena, švieži produktai, kuriais vaišinami kaimynai: Kad toks geras alus, tai atneškit nors koštùvių Pš. Saldžių koštuvių vos dosnai prisigėrė K.Donel. Jei darai alų, tuoj nešk ir koštùvių Lnkv. Ką čia neši su uzbonėliu, gal koštuves? Skrb. Koštùvių po uzboną neš savo susiedams aplinkiniams pakaštavot, kad alų koš Škn. Bitis kopinėjo ir davė visims koštuvių medaus Erž. | Seniau kas pirmas nukasdavo bulbes, tuoj padalindavo vienam kitam kaimynu koštùvių [i](šviežių bulvių) Lnkv. Misliau, kad liks kukulių – būč nešus žentui bliūdžiuką pridėjus koštùvių Bsg.